X SFL turas, FKP-Bekentas 3:4 (2:2)

Rungtynės tarp buvusių ir būsimų čempionų turėjo patikti kiekvienam žiūrovui. Rungtynių siužetas - permainingas ir dramatiškas, prelegentams, deja, virtęs tragedija. Galima daug postringauti, kas ir kaip galėjo būti, bet pralaimėjimo priežastis viena vienintelė - amžiaus skirtumas ir su tuo susietos primityvios fizikinės savybės - greitis ir masė. Kaip skelbta filmo "Godzila" reklamoje - "Size does matter!" (Dydis turi reikšmę!). Pikčiausia, tęsiant filmų temą, kad jau nebegali pasakyti kaip Švarcnegeris "Terminatoriuje" - "I'll be back!" Nėra kaip to amžiaus skaitiklio atsukti atgal, o jaunų rezervų nesimato - vaikai dar neužaugo, o dar ir dukros dominuoja. Ankstesniais metais patirties prieš greitį pakako, šį sezoną greičiai dar labiau išaugo.  

 Varžovai pirmajame kėlinyje draskė mūsų gynybą kraštais, tolimais perdavimais iš aikštės vidurio paleisdami į priekį mažus, naujo modelio (suprask jaunus) skuteriukus, kuriuos gaudyti mūsų savaeigiams gynybos pabūklams buvo nelengva. Nepaisant tų "britvų" draginimo, mes pirmieji įmušėm - simboliška, kad Rolas "Bekentui" įvartį pelnė mušdamas bekentu. Truputį pasidžiaugėm, o po to per kelias minutes praleidom du įvarčius - abu po prasiveržimų kraštais. Situacija primena būseną "Baigėsi alus", bet artėjant pirmajam kėliniui prie pabaigos, Žutautas vartininkas perduoda kamuolį Žutautui saugui toli į priekį, šis - Mindaugui Zurzai į baudos aikštelę, ten varžovų vartininkas griauna mūsų puolėją - pendelis. Jį sėkmingai realizuoja pats Mindaugas. Per pertrauką matosi pirmieji požymiai, kad joks stebuklingas energetinis gėrimas nebepadės - mintys jau sukasi tik apie alų po rungtynių.

Tačiau vyrai kaunasi kaip liūtai. Šiek tiek sulėtėjo ir varžovų bėgimas. Pirmoje antrojo kėlinio pusėje atrodėm net perėmę iniciatyvą - ir po vieno skrodžiamojo Mindaugos Zurzos perdavimo Raimis įsiveržia į baudos aikštelę vienas prieš vieną, jam iš nugaros gynėjas kyštelį koją - antras pendelis. Jį vėl sėmingai realizuoja Mindaugas. 3:2 prelegentai pirmauja, tačiau elementai visiškai baigia išsekti. Atsikertam prie savo baudos aikštelės ir rezultatas tampa lygus. Dar po kiek laiko keli mūsiškiai prašo keitimų, bet pasikeisti nespėja - gaunam dar vieną. Rungtynės rimsta. Kaip būna didelio mūšio pabaigoje, baigtį visi jau žino, bet dar bando pribaigti sužeistuosius. Dar kelias progas turėjo "Bekentas", galėjom ir mes dar išlyginti - Rimkiokas prašovė virš vartų. Finalinis švilpukas. Vyrai sunkiai nueina iki Choro gimtadieninio alaus rūbinėje. Ten kalbos sukosi ir apie kitus malonesnius dalykus...