Balandžio 3 d., II SFL čempionato turas, FKP - Ozas-Triobet. Rungtynių aprašymas iš www.fkozas.lt

SFL tvarkaraščio sudarytojai pasistengė, kad 2008m. A diviziono lyderiai susitiktų būtent per mamos dieną - gražų pavasarišką ir šiltą sekmadienį. Dieną, kai visų lūpose skamba gražūs žodžiai mamoms, namus puošia gėlės, o mamų veidus - nuoširdžios šypsenos. Pakilios nuotaikos vedini į Kalnų parko stadioną rinkosi "amžini čempionai" ir "amžinai nepatenkinti, kad amžini čempionai yra ne jie". Pirmieji norėjo įrodyti, kad jų vieta vis dar ant olimpo, antrieji - turėjo daug argumentų, kad tas laikas praėjo. Na, o kai kas tiesiog pasirinko paprastesni ir greitesnį kelią tapti "amžinu čempionu". Bet kokiu atveju - abi komandos žinojo, ko susirinko į saulės nualintą "kalnų parko dykumą", vietomis panašią į betonuotą ringą.
Visi, kas stebėjo šias varžybas, turėjo likti patenkinti pamatytu reginiu. Trūko tik vieno gražaus akcento - įvarčių. Graži, kieta kova, daug pavojingų momentų ir begalės emocijų.
Pirmajame kėlinyje Ozas-Triobet turėjo nedidelę persvarą ir sukūrė pora pavojingų momentų, kai tik Prelegentų vartininko dėka rezultatas nesikeitė. Edžio ir Gintuko tolimi šūviai buvo tikslūs ir stiprūs, bet tikslo nepasiekė. Gana pavojingi buvo ir kampiniai, keliami prie Prelegentų vartų, tačiau trūko tikslaus paskutinio smūgio. Mums taip pat teko porą kartų gintis nuo varžovų išpuolių. Mažos aikštės ypatumas - pavojingi įmetimai iš užribio arčiau vartų. Praktiškai kaskart tai prilygsta kampinio smūgiui ir proga aukštaūgiams. O jų Prelegentuose netrūksta. Vien tik Girius, kaip magnetas traukia visus kamuolius ir sugeba atlikti smūgį, nežiūrint į besiginančių prieš jį skaičių. Ozo gynyba šiandien gali džiaugtis - šį kartą neleidom Giriui pelnyti įvarčio ir tapti "ozo žudiku".
Varžybų teisėjas jau pirmame kėlinyje turėjo nemažai darbo, malšindamas aistras, kurių, kaip ir pridera šių dviejų komandų dvikovoje - netrūko. Gavo ir vieni ir kiti, bet malonu tai, kad aistros neperaugo į "kažką" daugiau, kas istoriškai tradiciška. Maža to, po šių varžybų atrodo kai kas net ir susirado naujų draugų. Džiugu.
Grįžtant prie įvykių aikštelėje antrajame kėlinyje - vaizdas apsivertė aukštyn kojomis. Daugiau progų pasižymėti turėjo Prelegentai, dažniausiai po pakėlimų - aukštaūgių dėka. Giriaus galva smūgiuotas kamuolys atsimuša į virpstą, o du Choro smūgiai pralekia visai arti mūsų vartų. Bene realiausią progą turėjo vis dėl to Ozas. Kamuolys iš gynybos smūgiuojamas į Prelegentų aikštės pusę ir jų gynėjas apakintas saulės nepataiko į kamuolį, o mūsų Vaiduoklis tik to ir laukė. Jis kaip raketa apibėga nepataikiusįjį ir atsiduria 1x1 su ankščiau minėtuoju vartų sargu. Šį kartą jis neišgelbsti komandos, bet permestas Vaiduoklio kamuolys praskrieja šalia vartų... Gilūs atodūsiai abiejų komandų gretose, traukiamos cigarėtės ir "raminamieji" gėrimai... Būna. Kažkam sekasi, kažkam ne. "Kalta aplinka".
Prelegentai bando šturmuoti Ozo vartus pačioje rungtynių pabaigoje, tačiau vos nepražiopso pačios paskutinės mūsų atakos. Vytukas gauna perdavimą kairėje pusėje ir nežinia kuo viskas būtų pasibaigę, jei jis būtų tuo momentu šiek tiek savaunaudis... Netikslus skersavimas ir teisejo švilpukas, skelbiantis kovingas lygiasias. Ozui tai pirmieji taškai, Prelegentams - antrosios nulinės lygiosios. Abiejų komandų puolimas kolkas dar laukia savo "žvaigždžių" valandos.
Ačiū varžovams už gerai praleistą laiką, korektišką kovą ir gerą nuotaiką, teisėjams už kantrybę, sirgaliams už palaikymą ir... ai, tiek to - Konas liepė korespondentui apie "tai" nerašyti, bet bus labai įdomu stebėti Prelegentų - Bekento dvikovą.