|
|
Klubo istorija
1996 metų birželio 6 dienos rytas
Ankstyvas 1996 metų birželio 6 dienos rytas. Viename iš Palangos alubarių netikėtai susitiko kolegos – Martynas Starkus, Giedrius Klimkevičius, Linas Kunigėlis ir Vytaras Radzevičius. Po vieno kito bokalo alaus buvo nutarta išsimaudyti prie Karklės. Pajūryje automobilio bagažinėje buvo aptiktas futbolo kamuolys. Netrukus vyrai iš karčių surentė vartus, pastatė į juos merginas ir pradėjo žaisti futbolą. Vienoje komandoje rungtyniavo futbolo mokyklas baigę Giedrius Klimkevičius ir Martynas Starkus, kitoje – krepšininkas Linas Kunigėlis ir rankininkas Vytaras Radzevičius. Iki šios dienos abiejų ekipų nariai ginčijasi, kuri komanda laimėjo šį mačą – tačiau svarbiau yra tai, kad po rungtynių buvo nutarta grįžus į Vilnių kartą per savaitę žaisti futbolą.
Tų pačių metų rudenį įvyko pirmoji treniruotė. Savo aikštę “Rytų kempinge” naujai komandai maloniai pasiūlė Saulius Babravičius, vėliau ilgametis ekipos vartininkas (“aikštė” buvo be linijų, apie 30-40 metrų ilgio, vartai rankinio). Istorijos šaltiniai nemini, tačiau spėjama, kad pirmosiose treniruotėse dalyvavo aukščiau minėti keturi asmenys, Saulius ir Gintautas Babravičiai, Jonas Radzevičius, Vytautas Juozapavičius ("Zenka"). Vėliau prie jų prisijungė Marijus Mikutavičius, Aras Vėberis, Alanas Chošnau, Jorius Tarabilda ir kiti – kiek žmonių “perėjo” per sekmadieninį futbolą, sunku suskaičiuoti. Sekmadieninė tradicija prigijo. Po truputį atgijo ir paauglystės futbolo įgūdžiai. Buvo žaidžiami po du kėlinius iki 10 įvarčių kiekviename. Kiekvieną mėnesį rungtynės ilgėjo, dažnai baigdavosi rezultatu 20-19, o paskutinį įvartį tekdavo mušti pasišviečiant automobilių žibintais. Po to - ilgi aptarimai ir “špilkavimai” pirtyje, pratęsimai picerijoje Pilies gatvėje (kur anksčiau buvo ledainė “Pingvinas”, o dabar parduotuvė “Salamander”). Picerijos šeimininkas Luidžis buvo turbūt vienintelis italas pasaulyje, nesidomintis futbolu, tačiau sekmadieniais apie 18 valandą niekieno neprašomas paruošdavęs didelį stalą mūsų futbolo komandai. Dar viena tradicija, atsiradusi tais laikais – futbolas žaidžiamas lauke ne tik bet kokiu oru, bet ir visais metų laikais!
« Atgal
|
|